Šis jūsų klausimas bus pateiktas LR užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.
Klausimai, skirti diplomatinėms atstovybėms, turėtų būti siunčiami konkrečios diplomatinės atstovybės elektroninio pašto adresu.
Konsulinė pagalba 24/7 +370 706 52444
Asmens grįžimo pažymėjimas (AGP) išduodamas Lietuvos Respublikos piliečiams, asmenims be pilietybės, turintiems leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir buvimo valstybėje gimusiems vaikams, kurių bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis ir kuriems nebuvo išduoti Lietuvos Respublikos pasai ar tapatybės kortelės. AGP išduodamas Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, ir jo išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Emergency travel document (ETD) išdavimą reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, jis išduodamas Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ne jų pilietybės valstybės diplomatinėse atstovybėse, jei šalyje, kurioje asmuo neteko kelionės dokumento nėra jo pilietybės valstybės diplomatinės atstovybės. Taigi, Lietuvos atstovybės Lietuvos piliečiams išduoda AGP, o jei kreipiasi kitos ES valstybės narės pilietis – ETD. Lietuvos atstovybė Lietuvos piliečiui išduoti ETD negali. Lietuvos Respublikos piliečiai, praradę savo asmens tapatybės dokumentą, valstybėse, kuriose nėra Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, gali kreiptis į bet kurią Europos Sąjungos valstybės narės diplomatinę atstovybę su prašymu išduoti ETD grįžimui į kilmės valstybę. Atkreiptinas dėmesys, kad AGP skirtas grįžti į Lietuvą (t.y. galutinis kelionės tikslas turėtų būti Lietuva), tačiau kelionės metu galima tranzitu vykti per kitas užsienio valstybes, jei tai yra artimiausias ar patogiausias kelias į Lietuvą. Į AGP ir ETD gali būti klijuojamos vizos. Daugiau apie AGP išdavimą rasite čia, o daugiau apie ETD išdavimą rasite čia.
Paprastai sprendimas dėl vizos yra priimamas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
Konsulinio mokesčio lengvatas reglamentuoja Europos Sąjungos susitarimai dėl supaprastintos vizų išdavimo tvarkos, Vizų kodeksas ir Konsulinio mokesčio įstatymas.
[3] ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacijos narės yra Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija.
Trumpalaikė Šengeno viza leidžia atvykti į Šengeno teritoriją dėl kitų nei imigracija priežasčių ir būti vizoje nurodytą laiką, bet ne daugiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmos apsilankymo dienos. Apsilankymų skaičius priklauso nuo to, kokia viza buvo išduota: vienkartinė („01“) leidžia įvažiuoti ir išvažiuoti vieną kartą; dvikartinė („02) – atitinkamai du kartus ir daugkartinė („MULT“) – daugiau nei du kartus su sąlyga, kad bendra apsilankymų trukmė nėra ilgesnė kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmos apsilankymo dienos.
Asmuo turi kreiptis į tą valstybę, kuri yra pagrindinis kelionės tikslas. Tuo atveju, kai kelionės tikslų yra keletas ir jie yra lygiaverčiai, – kreipiamasi į tos valstybės vizų tarnybą, kurioje ketinama praleisti daugiau laiko. Kai nustatyti kelionės tikslo neįmanoma, – į tos šalies vizų tarnybą, į kurią atvykstama pirmiausia.
Užsieniečiui, turinčiam galiojantį leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vykstant į kitas Šengeno valstybės, vizos nereikia. Reikia turėti ir, prireikus, kitos Šengeno valstybės narės kompetentingų institucijų pareigūnams pateikti tik galiojantį kelionės dokumentą ir leidimą nuolat ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje.
Mokestis už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą yra 35 eurai. 70 eurų mokestis imamas tais atvejais, kai prašymą išduoti vizą ir patvirtinamuosius dokumentus asmuo pateikia likus 3 ar mažiau darbo dienų iki išvykimo. Šis reikalavimas netaikomas oficialių delegacijų nariams, neįgaliesiems ir juos lydintiems asmenims ir asmenims, vykstantiems dėl humanitarinių priežasčių (būtinos medicinos pagalbos, artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos atveju).
Išduodant vizas Rusijos piliečiams yra vadovaujamasi Europos Bendrijos ir Rusijos Federacijos susitarimu dėl vizų Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos piliečiams išdavimo tvarkos supaprastinamo.
Pagal Susitarimą nuo mokesčio už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą atleidžiami šių kategorijų asmenys:
Europos Bendrijų susitarimas su Rusijos Federacija numato kategorijas piliečių, kuriems vizos išduodamos pagal šiuos kelionės tikslą pagrindžiančius dokumentus - kviečiančiosios institucijos/organizacijos raštišką kvietimą (jei kviečia fizinis asmuo – kvietimas turi būti notariškai patvirtintas)[5]:
[5] Kvietime turi būti nurodyta kviečiamojo asmens vardas ir pavardė, gimimo data, lytis, pilietybė, asmens tapatybės dokumento numeris, kelionės laikas ir tikslas, atvykimų skaičius ir kartu su kviečiamuoju asmeniu vykstančių nepilnamečių vaikų vardai ir pavardės; kviečiančiojo asmens vardas, pavardė ir adresas arba kviečiančiojo juridinio asmens, įmonės arba organizacijos visas pavadinimas, adresas ir pasirašančio asmens vardas ir pareigos, registracijos numeris.
Mokestis už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą yra 60 eurų.
Nemokamos vizos išduodamos šioms Baltarusijos piliečių kategorijoms:
Baltarusijos piliečiams, kurių pagrindinis kelionės tikslas yra Lietuva, pageidaujantiems gauti vienkartinio įvažiavimo vizas, galiojančias iki 30 d., vizos nurodytam laikotarpiui gali būti išduodamos, pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad turima pakankamai lėšų kelionei ir būti Lietuvos Respublikoje – 40 eurų vienai dienai, nereikalaujant kvietimo. Kvietimo taip pat gali būti nereikalaujama iš Baltarusijos piliečių, pateikiančių dokumentus per akredituotas turizmo agentūras.
Garbės konsulai neturi teisės išduoti vizas.
Kai dokumentus pateikia ne jų savininkas, o jo įgaliotas atstovas, Konsulinio departamento valstybės tarnautojai arba atstovybių konsuliniai pareigūnai turi teisę paprašyti pateikti notariškai patvirtintą įgaliojimą arba kitą atstovavimą įrodantį dokumentą. Legalizavimui dokumentai paštu nepriimami.
Legalizuojami tik tie dokumentai, kuriuos išdavė Lietuvos Respublikos institucijos. Jei dokumentas yra senesnio pavyzdžio, reikėtų gauti kartotinį dokumentą kompetentingoje Lietuvos Respublikos institucijoje (pvz., Civilinės metrikacijos skyriuje), kuris galėtų būti legalizuotas.
Kokius dokumentus legalizuoti priklauso nuo to, kokių dokumentų Jums prireiks užsienyje. Užsienio institucijoms pateikiami dokumentai turi būti legalizuoti. Dėl legalizavimo tvarkos plačiau galite perskaityti čia.
Šis jūsų klausimas bus pateiktas LR užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.
Klausimai, skirti diplomatinėms atstovybėms, turėtų būti siunčiami konkrečios diplomatinės atstovybės elektroninio pašto adresu.
© Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, J. Tumo-Vaižganto g. 2, Vilnius, tel. +370 5236 2444, el. paštas [email protected]
Biudžetinė įstaiga, kodas 188613242. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.